žvygčiojimas

žvýgčiojimas sm. (1) 1. → žvygčioti 1: Prie tvarto Pūslienę pasitinka kiaulių balsai: storas, kriokiantis senės veislinės ir spigūs, pikti jauniklių žvygčiojimai rš. 2. šaižus cypčiojimas: Jis net per gatvę eina, rodos, visiškai abejingas pro šalį dumiančioms mašinoms ir jų stabdžių žvygčiojimui V.Bub. 3. šnek. garsus rėkimas, spiegimas: Tai savanorių vadų isteriški blaškymos ir žvygčiojimai, manant, kad kas balsiau šauks, tas ir karalius, ir nugalėtojas Vaižg.